Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolìs centro veikla

EUMC metinis prane¹imas 2004/2005 – I dalis

(EUMC, 2004/2005)

©io metinio prane¹imo 1 dalyje apra¹oma EUMC veikla ir pasiekimai 2004 metais. Metinio prane¹imo 2 dalyje pateikiama bendra ap¾valga apie Bendrijoje bei jos valstybìse narìse vyraujanèi± situacij±, susijusi± su rasizmu ir ksenofobija.

 I¹sikelti pdf 555 KB (EN)

Rasizmas ir ksenofobija ES valstybìse narìse – tendencijos, pasiekimai ir gera praktika

EUMC metinis prane¹imas 2004/2005 – II dalis

(EUMC, 2005)

Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolìs centras (EUMC) pristatì savo 2005 m. metinç prane¹im± Europos Parlamentui 2005 m. gruod¾io 23 d. Prane¹ime pateikiami faktai apie diskriminacij± u¾imtumo, aprþpinimo bþstu ir ¹vietimo srityse bei rasistiniù nusikaltimù duomenys, ir nurodomos priemonìs, kuriomis stengiamasi gerinti sitaucij±.

EUMC pastebi, kad visoje ES migrantai ir ma¾umos da¾niausiai dirba ne tokiuose presti¾iniuose darbo sektoriuose. Kai kuriose valstybìse narìse itin akivaizdi atskirtis apgyvendinimo sektoriuje..Pasi¾ymìjusiù moksle migrantù ir ma¾umù skaièius taip pat ¾ymiai ma¾esnis nei gyventojù daugumos. EUMC çspìja, kad duomenù trþkumas gali reik¹ti, jog lieka nepastebìtos rimtos diskriminacijos aprai¹kos pagrindinìse srityse. Ataskaitoje pateikiamas geros praktikos, skirtos kovai su ma¾umù atskirtimi, pavyzd¾iù s±ra¹as.

 I¹sikelti pdf, 636 KB (EN)

 I¹sikelti pdf, 698 KB (FR)

 I¹sikelti pdf, 771 KB (DE)

Kova su diskriminacija dìl religijos ir etninìs kilmìs darbo vietoje

I¹ ES ir tarptautinìs perspektyvos

(ENAR, 2004 m. balandis)

©iame prane¹ime pateikiamos priemonìs, skirtos kovai su diskriminacija religijos ar etninìs kilmìs pagrindu darbo vietoje ir kuriù galima imtis JT, ES ir nacionaliniu lygiu ES-15.

 I¹sikelti pdf, 1.41 MB

Europos strategijos, skirtos kovai su rasizmu ir ksenofobija kaip su nusikaltimu

(ENAR, 2003)

Europos S±jungos valstybìs narìs ir ES institucijos çvairiuose dokumentuose, parei¹kimuose ir sutartyse pripa¾ino, kad rasizmas, ksenofobija ir diskriminacija rasiniu pagrindu sukelia rimtù problemù visoje Europoje. Nuo praeito am¾iaus paskutinio de¹imtmeèio ES valstybìs narìs vis ai¹kiau suvokì, jog reikia sistemingai kovoti su rasizmu ir ksenofobija. Tarp galimù veiksmingù priemoniù kovojant su rasizmu ir ksenofobija yra baud¾iamoji teisì bei baud¾iamoji atsakomybì u¾ rasistinius ir ksenofobinius veiksmus. Taigi savo memorandume pateikdama pasiþlym± dìl Tarybos pamatinio sprendimo dìl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Komisija pa¾ymi, kad atitinkamos baud¾iamosios teisìs priemonìs ¹ioje srityje yra labai svarbios. I¹ tikrùjù, be savo baud¾iamojo aspekto, baud¾iamosios teisìs priemonìs turi veiksming± atgrasanèi± gali±.

 I¹sikelti pdf, 1.08 MB

Migrantai, ma¾umos ir u¾imtumas: atskirtis, diskriminacija ir kova su ja penkiolikoje Europos S±jungos valstybiù nariù

(EUMC 2003/10)

©io prane¹imo med¾iaga yra i¹skirtinis faktù rinkinys apie migrantù ir etniniù ma¾umù gyvenime egzistuojanèias kliþtis, diskriminavim± ir atskirtç darbe penkiolikoje ES ¹aliù. Ji pasirodo tais metais, kai dvi Tarybos direktyvos –
Direktyva dìl rasiù lygybìs ir Direktyva dìl lygiù teisiù darbe – turi bþti perkeltos ç valstybiù nariù çstatymus.

 I¹sikelti pdf, 789 KB (EN)

®emiau pateikiama keletas skaièiù ir faktù i¹ ataskaitos:

Faktai ir skaièiai i¹ prane¹imo „Migrantai, ma¾umos ir u¾imtumas: atskirtis, diskriminacija ir kova su ja penkiolikoje Europos S±jungos valstybiù nariù“ (EUMC, 2003 m.)

Nyderlandai: u¾sienieèiai sudaro 4,1% visù ¹alies gyventojù, tuo tarpu pirmos kartos migrantù yra 9,0%, o bendras u¾registruotù imigrantù skaièius  (çskaitant antros kartos migrantus) sudaro 17.5%.

Austrijoje gyvena nuo 130 000 iki 200 000 ma¾umù atstovù, o slovìnai ir kroatai (kiekvienos tautos po 50 000 atstovù) yra did¾iausios ma¾umù grupìs.

Graikijoje ma¾umos apsauga pirmiausiai yra teikiama pagal religinç po¾iþrç nustatytai musulmonù ma¾umai ¹iaurìs Graikijoje, todìl didelis skaièius sukrik¹èionintù romù lieka nuo¹alìje. Remiantis apytiksliais skaièiavimais, musulmonù ma¾uma siekia nuo 100 000 iki 130 000 gyventojù, o romù bendruomenê sudaro nuo 150 000 iki 300 000 ¾moniù. Romai (çskaitant Sinti; airiù keliautojai kartais taip pat çtraukiami ç ¹i± kategorij±) gyvena visose valstybìse narìse. Bendras jù skaièius Europoje yra ma¾daug nuo 1,2 iki 1,7 milijono, o pasak romù teises ginanèiù grupiù, jù gali bþti ir daug daugiau. Be abejonìs, romai gali bþti laikomi viena did¾iausiù Europos etniniù ma¾umù grupiù. Keletas ¹aliù romus pripa¾çsta kaip oficiali± ma¾um± (pvz., Austrija, Vokietija, Suomija ir ©vedija).

©altinis: Europos Taryba (2002) Romù teisinì situacija Europoje, DOC 9397 (19/04/02)

Be Liuksemburgo, kuris yra i¹skirtinis daugeliu at¾vilgiù, jù dalies vidurkis yra 5 %. ©is skaièius yra labai artimas bendram migrantù skaièiui (5,3 %) visoje Europoje. I¹ viso ES penkiolikoje gyvena apie 20 milijonù u¾sienieèiù (bendras gyventojù skaièius - apie 378 milijonus gyventojù).

U¾sienieèiù/imigrantù dalis lyginant su gyventojù skaièiumi

(©altinis: Migrantai, ma¾umos ir u¾imtumas: atskirtis, diskriminacija ir kova su ja penkiolikoje Europos S±jungos valstybiù nariù, EUMC, 2003)

Penkiose valstybìse narìse, t.y. Ispanijoje, Italijoje, Jungtinìje Karalystìje, Prancþzijoje ir Vokietijoje, kuriose gyvena daugiausiai kitos valstybìs pilietybê turinèiù ¾moniù ir kurios taip pat yra did¾iausios ¹alys pagal bendr± gyventojù skaièiù, gyvena daugiau nei trys ketvirtadaliai visù S±jungos u¾sienieèiù. Vokietijoje gyvena daugiausiai kitù ¹aliù pilieèiù, t.y. 7,3 milijonai arba 8,9% gyventojù. Vis dìlto u¾sienieèiù skaièiù palyginus su bendru gyventojù skaièiumi, nelieka abejoniù, kad daugiausiai u¾sienieèiù gyvena Liuksemburge.

Taèiau itin didelç u¾sienieèiù skaièiù Liuksemburge galima nesunkiai paai¹kinti: Liuksemburgas yra labai ma¾a ¹alis su ypaè atvira ekonomika; be to, ¹ioje valstybìje yra çsikþrusiù daug tarptautiniù firmù, bei tarptautiniù organizacijù, kuriose dirba tiek ¹alyje gyvenantys u¾sienieèiai, tiek èia ç darb± va¾inìjantys kaimyniniù ¹aliù pilieèiai.

Po Liuksemburgo bþtina paminìti Austrij±, Belgij± ir Vokietij±. ©iose valstybìse gyvenanèiù u¾sienieèiù skaièius (¹iek tiek ma¾iau nei 9%) taip pat smarkiai lenkia Europos vidurkç. Graikija, kurioje gyvena 7,3% u¾sienieèiù, ¾engia beveik kartu su anksèiau minìtomis ¹alimis, nors tikrasis gyvenanèiù u¾sienieèiù skaièius, jeigu bþtù çtraukti ir dokumentuose neu¾fiksuoti migrantai, galìtù i¹ties vir¹yti minìt± skaièiù – 35 Prancþzijoje, ©vedijoje ir Danijoje gyvena ma¾daug tiek pat u¾sienieèiù, kiek vidutini¹kai jù yra visoje Europoje (5%). Suomijoje ir Portugalijoje gyvena ma¾iausiai kitù ¹aliù pilietybê turinèiù ¾moniù, ten jù yra apie 2%. U¾sienieèiù dalis likusiose ¹alyse yra tarp 2 ir 4%.

Rasizmo aspektai

Seminaro, skirto paminìti Jungtiniù Tautù kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija treèiojo de¹imtmeèio pabaig±, med¾iaga

(OHCHR, UNESCO, 2005)

Treèiasis Jungtiniù Tautù kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija de¹imtmetis baigìsi 2003 m. Vienas ¹io de¹imtmeèio mokomùjù u¾siìmimù buvo seminaras, kuriame susitiko ¹vietimo ir mokymo ekspertai, akademikai, Jungtiniù Tautù ¾mogaus teisiù ekspertai ir asmenys i¹ nevyriausybiniù organizacijù (NVO), dirbanèiù rasizmo ir su juo susijusiù klausimù srityje. Seminaro-mokymù tikslas buvo paskleisti mokom±j± med¾iag±, kuria galìtù naudotis dìstytojai ir studentai, apie nusistatymo rasìs at¾vilgiu eliminavim± ir tolerancijos skatinim±. ©ie mokymai, kuriuos organizavo Vyriausio komisaro ¾mogaus teisìms biuras (OHCHR) kartu su Jungtiniù Tautù ¹vietimo, mokslo ir kultþros organizacija (UNESCO), vyko 2003 m. vasario 19-20 dienomis. Pamatiniai dokumentai, kurie sudaro ¹io seminaro metu pristatytos knygos pagrind±, analizuoja rasizm± ir rasinê diskriminacij± konkreèiuose kontekstuose, çtraukiant ¹vietimo, sveikatos, migracijos, ¹iuolaikinìs vergovìs formù, ¾iniasklaidos, baud¾iamojo teisingumo sistemos ir dvigubo diskriminavimo lyties ir rasìs pagrindu srityse.

 I¹sikelti pdf, 1.7 MB (EN)

Europa - visi skirtingi, visi lygþs?

Lyginamasis rasizmo ir netolerancijos  Prancþzijoje, Vokietijoje, Jungtinìje Karalystìje, Ispanijoje, ©vedijoje ir Vengrijoje tyrimas pagal Europos kovos su rasizmu ir netolerancija komisijos kiekvienoje ¹alyje atlikt± çvertinim±

(Astrid Waterinckx, 2005)

Per paskutiniuosius penkiasde¹imt metù Europos forma pasikeitì i¹ pagrindù. Vienodo kontinento Europ± pakeitì ¾emynas, kuriame vyrauja çvairovì. Laikui bìgant europieèiù visuomenì, kuri buvo apibþdinama kaip nesikeièianti, pastovi bei vienoda, pavirto visai kitokia visuomene, kuri garsìja kaip skirtingù tapatybiù visuomenì ir kurioje çdìta daug pastangù, kad visoms ¹ioms  skirtingoms tapatybìms bþtù skirtas deramas dìmeys.

Norìdami su¾inoti daugiau daugiau, spauskite èia.

TUC/WLRI (Trade Union Council/Working Lives Research Institute) kovos su rasizmu ir ksenofobija vadovas, skirtas profesinìms s±jungoms Britanijoje

2006.03.13

Neseniai baigtas didelìs apimties tyrimas apie rasizm± darbe, kuriame dalyvavo 5 Europos ¹aliù tyrìjai ir profesiniù s±jungù nariai. Tyrimo tikslas buvo i¹nagrinìti profesiniù s±jungù vaidmenç, kurç jos galìtù ir turìtù atlikti kovodamos su rasizmu. ©iame lankstinuke informuojama apie Britanijoje atlikt± tyrim±. Juo taip pat prisidedama prie besitêsianèios kovos dìl teisingumo juodaod¾iù darbininkù at¾vilgiu.

Norìdami su¾inoti daugiau daugiau, spauskite èia.

Rasizmas darbe – nusikaltimas bet kokioje kalboje

TUC – Dirbanti Britanija

Rasizmas darbe gali bþti tiesioginis arba subtilus, s±moningas arba nes±moningas.

Jo galite sulaukti i¹ savo boso, kartu dirbanèiù ¾moniù ar i¹ paèios organizacijos, kurioje dirbate, struktþrinio pobþd¾io.

Rasistinis elgesys gali prie¹tarauti çstatymui, o ¹is puslapis paai¹kina jþsù teises, jeigu manote, kad galìjote bþti diskriminacijos dìl rasìs auka.

Reikalingas visos organizacijos – vadovù ir darbuotojù – pasi¹ventimas. Kai darbdaviai ir profesinìs s±jungos dirba kartu, jie gali pasiekti realiù rezultatù.

Norìdami su¾inoti daugiau, spauskite èia.

 I¹sikelti pdf, 45 KB (EN)

Faktai ir skaièiai

• Airijoje i¹duotù darbo leidimù nuo 6000 vienetù 1998 m. padaugìjo iki 47 000 vienetù 2003 m.
• Liuksemburge darbuotojù i¹ ©iaurìs ir Pietù Amerikos (i¹skyrus JAV ir Kanad±) ir Azijos (i¹skyrus Japonij±) vidutinì alga 2002 m. pabaigoje siekì 53% Liuksemburgo pilieèiù vidutinìs algos, o migrantai i¹ Afrikos u¾dirbo dar procentu ma¾iau.
• Vokietijoje 25% vie¹buèiù ir maitinimo, o taip pat ir valymo bei atliekù tvarkymo, sferos darbuotojù yra ne vokieèiai.
• Ispanijoje apie 30% darbininkù i¹ Lotynù Amerikos buvo nekvalifikuoti, o 14% - namù darbininkai. Darbininkai i¹ Afrikos ¹iose dvejose kategorijose atitinkamai sudarì iki 47% ir 3%, o i¹ Azijos - 19% ir 9%. Tarp Europos ekonominìs erdvìs “u¾sienieèiù” situacija buvo prie¹inga, socialinio draudimo sistemoje u¾registruotù nekvalifikuotù darbininkù dalis sudarì 10%, o namù darbininkù – 0,06%. 
• Suomijoje, Irako pilieèiù nedarbingumas siekì 72%, o Irake gimusiù Suomijos pilieèiù bedarbiù vis dar buvo 64% lyginant su 9% bedarbiù suomiù.
• Prancþzijoje, paskelbus nukentìjusiems nuo diskriminavimo pagalbos linij± ‘114’, buvo sulaukta 50 000 skambuèiù, i¹ kuriù 12 000 buvo u¾registruoti. Taèiau ¹iù skambuèiù stipriai suma¾ìjo po 2003-ùjù bir¾elio, kai linija tapo visi¹kai automatine paslauga. Nors ¹ie ¹altiniai negali pateikti çrodymo apie laikui bìgant besikeièianèius diskriminacijos lygius, jie suteikia svarbi± informacij± apie u¾imtumo sritç, kurioje daugiausiai diskriminacijos. Per ¹e¹is pirmus 2004 m. mìnesius, prancþzù pagalbos linija ‘114’ paskambino po 27% ¾moniù, kurie skundìsi diskriminacija darbe arba profesiniame gyvenime, o prane¹usiù apie diskriminacij± profesinio mokymo srityje buvo dar septyniais procentais daugiau. 
• 2003 m. Nyderlanduose i¹ 634 su darbu susijusiù nusiskundimù, kuriuos pateikì Nacionalinì nediskriminavimo agentþrù federacija, 42% sudarì gamyklose dirbanèiù darbininkù skundai, su çdarbinimu arba atranka susijusiù skundù buvo 24%, o 12% - su atleidimu i¹ darbo.
• 2004 m. rugsìjç ©vedijos pagrindinio laikra¹èio Dagens Nyhete atliktos apklausos rezultatai parodì, kad daugiausia diskriminacijos patiriama restoranù srityje (22%), o ma¾iausiai (2%) – mokyklù sektoriuje.
• Vienos 2004 m. atliktos apklausos, kurioje dalyvavo Suomijos ma¾umos, rezultatai patvirtino, kad daugiausiai diskriminuojami darbe yra „tie, kuriù i¹vaizda i¹skiria juos i¹ daugumos – tiksliau ¾monìs i¹ Somalio ir arabai“. Beveik 40% daugiau ¹iù ma¾umù atstovù prane¹ì patyrê patyèias ir u¾gauliojimus nei rusù ar estù kilmìs darbininkai migrantai.
• Èekijoje bedarbiù romù skaièius yra apie  70-80%. 
• Lenkijoje prane¹ama, kad yra atskiri regionai, kuriuose romù nedarbo lygis siekia beveik 100%, ir tik pavieniai romai turi darbus.
• Vengrijoje atitinkamos 2003 m. atliktos reprezentacinìs apklausos rezultatai rodo, kad romù dalyvavimo darbo rinkoje procentas 2003 m. yra lygiai toks pat kaip ir 1993 m.: po 21% tarp vyrù ir moterù (lyginant su 50% visù gyventojù). Todìl nestebina ir tai, kad daugiau nei 80% Vengrijos romù gyvena dviejuose ma¾iausias pajamas gaunanèiù ¾moniù regionuose. Bendras vaizdas yra toks, tarsi bþtù ma¾ai darbo arba jo visai nebþtù; çdarbinant ¹ie ¾monìs bþtù labai diskriminuojami, o ten, kur darbù yra, jie bþtù labai ma¾ai apmokami.

©altinis: Rasizmas ir ksenofobija ES valstybìse narìse – tendencijos, pasiekimai ir gera praktika

ENAR nacionalinìs skrajutìs

Atsakas ç rasizm± Europoje – informacija ir pilietinìs visuomenìs vaidmuo

ENAR i¹leido nacionalinìs informacijos skrajutes rasizmo tema 24 ES ¹alyse.

Nacionalinìs informacijos skrajutìmis siekiama atkreipti dìmesç ç Europos iniciatyvù svarb± kovojant su rasizmu nacionaliniu lygiu ir suteikti praktinìs informacijos apie priemones, kurios yra prieinamos per nacionalinius çstatymus bei NVO ir kurios padìs kovoti su diskriminacija rasìs pagrindu.

Nacionalinìs skrajutìs pagal ¹alis

Antiracism organisations

Österreich

• No-racism
  http://www.no-racism.net
• Das Netzwerk gegen Rassismus
  http://www.rassismus.at
• FairPlay. Different Colours. One Game
  http://www.fairplay.or.at

Belgien

• Centre for Equal Opportunity and Anti-Racism
  http://www.antiracisme.be

Tschechien

• Tolerance
  http://www.tolerance.cz/

Dänemark

• Dokumentations- og rådgivningscenteret om racediskrimination. http://www.drcenter.dk/
• SOS mod Racisme
  http://www.sosmodracisme.dk/

Frankreich

• LICRA (Ligue Internationale Contre le Racisme et l'Antisémitisme) http://www.licra.org/
• MRAP - Mouvement Contre le Racisme et Pour l'Amitié http://www.mrap.asso.fr/
• SOS Racisme
  http://www.sos-racisme.org/

Deutschland

• Aktion Courage/SOS Rassismus
  http://www.aktioncourage.org/
• Bund gegen ethnische Diskriminierung in der Bundesrepublik Deutschland e.V.
  http://www.bdb-germany.de/
• Dokumentations- und Informationszentrum für Rassismusforschung e.V.
  http://www.dir-info.de/
  http://www.lidia-bayern.de/index.html
• Mediathek gegen Rassismus und Diskriminierung
  http://www.mediathek-gegen-rassismus.de/

Griechenland

• SOS Racisme
  sosgr@use.net

Ungarn 

• ANTI-RASSZISTA MENTALITAS (ARM), Antiracist Mentality (ARM)
  E-mail: arm@mail.externet.hu
  Internet: http://members.tripod.com/~arm97 (not available)

Italien

• Ripartenze
  http://web.tiscalinet.it/ripartenze/
• SOS Razzismo
  http://www.uni.net/sos.razzismo/

Irland

• Consultative Committee on Racism and Interculturalism
  http://www.nccri.ie/
• Know Racism
  http://www.diversityireland.ie/
• Anti-Racism Campaign
  http://flag.blackened.net/revolt/arc.html
• Race Equality Unit - Equality Comm. North. Ireland http://www.equalityni.org/

Niederlande 

• Stichting Provinciaal Platform Anti-racisme (SPPAR)
  http://www.sppar.nl/
• ADB Nijmegen
  http://www.adbnijmegen.nl

Portugal

• SOS Racism Portugal
  http://www.sosracismo.pt/

Slowakei

• L'udia proti rasizmu/People Against Racism
  http://www.rasizmus.sk/

Spanien 

• CECRA
  http://www.noracismo.org/
• SOS Racisme Spain
  http://www.sosracisme.org/
• S.O.S. Racismo Madrid
  http://www.sosracismomadrid.org/
• J.R.E.
  http://www.arrakis.es/~jre/
• Movimiento Contra la Intolerancia http://www.movimientocontralaintolerancia.com/

Schweden

• Antidiskrimineringsbyråernas Nätverk http://www.antidiskriminering.net/
• Centrum mot rasism
  http://www.centrummotrasism.nu/
• Samling mot rasism och diskriminering http://www.centrummotrasism.se/
• Sverige mot rasism
  http://www.sverigemotrasism.nu

UK

• Youth Against Racism England
  http://www.yre.org.uk/
• CARF
  http://www.carf.demon.co.uk/
• The Commission for Racial Equality (CRE)
  http://www.cre.gov.uk/
• Football Unites - Racism Divides.
  http://www.furd.org/
• Institute of Race Relations
  http://www.irr.org.uk/
• Love Music Hate Racism
  http://www.lmhr.org.uk/
• National Assembly Against Racism
  http://www.naar.org.uk/
• Show Racism the Red Card
  http://www.srtrc.org/
• Racism, Ethnicity and Criminology http://www.kcl.ac.uk/depsta/law/research/rec/index.html

EU-weit

• European Network Against Racism
  http://www.enar-eu.org/
• European Commission against Racism and Intolerance http://www.coe.int/t/E/human_rights/ecri/
• Tolerantschools – a European network http://www.tolerantschools.org/index.php?THEMA=0000200001
• United for Intercultural Action
  http://www.unitedagainstracism.org/